PIRTIS
Kas nutiks, jeigu dažnai lankysitės pirtyje?
Įkaisti yra naudinga. Reguliariai naudotis saunomis yra daugiau nei atsipalaidavimo būdas. Nors lietuviai pirties nauda neabejoja ir kaitinasi dažnai, saunos naudą organizmui patvirtino ir medicinos recenzija, publikuota žurnale „Mayo Clinic Proceedings“.
Žmonės, reguliariai besilankantys saunoje, rečiau serga širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis ir turi mažiau problemų dėl kraujospūdžio. Be to, jie turi mažiau bėdų dėl kvėpavimo ligų, kognityvinių sutrikimų ir psichikos. Kaip teigiama recenzijoje, esant aukštai temperatūrai kraujas pumpuojamas panašiai kaip sportuojant, ir tai susiję su geresne gyvenimo kokybe.
Taigi galbūt nėra gerai visą laiką praleisti kondicionuojamose patalpose, kur temperatūra retai nukrinta žemiau nei 20 laipsnių ir pakyla per 22 laipsnius? Kiti tyrimai įrodė, kad karštos vonios irgi duoda naudos, panašios į mankštinimąsi, – mažina uždegimą, cukraus kiekį kraujyje ir kraujospūdį. Dar kitos studijos pagrindė ekstremalaus šalčio naudą: jis gali padėti žmonėms deginti riebalus, stiprinti imuninę sistemą, turi teigiamą poveikį sergant antrojo tipo diabetu.
Dėl to kai kurie žmonės, ypač sportininkai, į savo kasdienę dienotvarkę įtraukia šaltą dušą ir ledo vonias. Studijos pagrindė ekstremalaus šalčio naudą: jis gali padėti žmonėms deginti riebalus, stiprinti imuninę sistemą, turi teigiamą poveikį sergant antrojo tipo diabetu.
Kūno rengybos ekspertai tokią praktiką, kai naudos sveikatai siekiama priverčiant kūną iškęsti aukštą ir žemą temperatūrą, vadina grūdinimosi aplinka. Sveika karšta tradicija Saunos labiausiai įsitvirtinusios suomių kultūroje.
Ties galva temperatūra svyruoja nuo 80 iki 100 laipsnių Celsijaus, o arčiau žemės ji kiek žemesnė. Žmonės dažnai pila vandenį ant įkaitusių akmenų, kad padidintų patalpos drėgmę, kuri svyruoja tarp 10 ir 20 procentų.